Kaip dirba purentuvas DPL-4,0
Lapkričio 7 d. UAB „Laumetris“ atstovai atliko dirvos kietumo matavimus ūkininko Broniaus Mickevičiaus laukuose. Šis laukas 2009 metais buvo įdirbtas purentuvu DPL-4,0 kartu sėjant žieminį rapsą ir įterpiant trąšas. Nuotraukoje Nr.1 matome kietumo matavimo prietaisą, kuris gali matuoti kietumą iki 70 cm gylio fiksuojant rodmenis, rodant kietumo kitimo grafiką kintant gyliui (nuotrauka Nr.2) ir išsaugant visus matavimus atmintyje, kad po to kompiuterinėje programoje galėtume apdoroti visus duomenis. Šį rudenį šiame lauke pasėti žieminiai kviečiai (nuotrauka Nr.4). Lauko dirvos kietumo duomenys matomi grafike Nr.1.
10 cm gylyje kietumas 0,5 MPa, didėjant gyliui iki 20 cm kietumas padidėja iki 0,8 MPa, esant 25 cm gyliui pasiekia 1,5 MPa kietumo dydį. Matome, kad praėjusių metų purenimo efektas išliko, dirva nėra suspausta ir nėra jokio „pado“, kuris neigiamai veiktų dirvos vandens režimą.
Sekantys matavimai atlikti lauke, kuris šį rudenį įdirbtas DPL-4,0 sėjant žieminį rapsą. Nuotraukoje Nr.4 matosi lauko būsena lapkričio 7 dieną. Tarpueilių plotis 50 cm sėta įterpiant 180 kg/ha NPK-80-20-30 trąšas. Nuotraukoje matome išrautų augalų fizinę būseną. Grafike Nr.2 pateikti dirvos kietumo duomenys.
Kadangi purenant šį rudenį, dirvos kietumas yra mažesnis nei 1 lauke, 10 cm kietumas 0,25 MPa; 20 cm – 0,9 MPa; 35 cm gylyje 1,25 MPa. Jokio suspausto „pado“ nerasta.
Tuo pačiu šiame lauke žemesnėje vietoje (nuotrauka Nr.5) vandens paviršiuje nesimatė, o tai rodo, kad jis sėkmingai pasišalina į drenažo sistemą esančią išilgai daubos (nuotrauka Nr.6).
Trečiame lauke buvo auginti cukriniai runkeliai ir jis prieš tai nebuvo purentas. Matavimai atlikti po jų nuėmimo šešiavagių kombainu „Kleine“ nuotrauka Nr.7. Duomenys rodo, kad dirva yra suspausta kuo giliau tuo labiau. Grafike Nr.3 pateikti kietumo priklausomybės nuo gylio duomenys. Matome, kad sutankėjo gilesni sluoksniai 25 cm gylyje kietumas virš 1,5 MPa; 30 cm – 1,8 MPa, o 35 cm jau 2,5 MPa. Purentuvas jau yra būtinas.
Nuotraukoje matome į nuimtą cukrinių runkelių lauką atvežtą kalkių defektą. Apie tai reikia pakalbėti, truputį daugiau. Žurnale „Mano ūkis“ 2003 m Nr.10 mokslininko Aleksandro Velykio straipsnyje. „Sunkių dirvožemių savybės“ yra platesnis aprašymas, o mes tik pažymime, kad kalkių defekatas yra efektyvi priemonė supurento dirvožemio struktūrai išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to defekato tona turi 360-630 kg kalkinių medžiagų (GaCO3), 150-350 kg organinių medžiagų, 2-6 kg azoto; 2-4 k g fosforo; 4-7 kg kalio ir įvairių mikroelementų. Patartina įterpti apie 8-10 t/ha defekato norma. Tai atlikti galima mėšlo kratytuvu PTU-14D su specialia galinių biterių pavara, kai defekatas yra trupinimas ir smulkinamas dviejų horizontalių velenų, o susmulkinta masė patenka ant dviejų diskų ir yra skleidžiama iki 12 m pločio juosta. Nuotrauka Nr.8
